Geismantas dažniausiai aiškinamas kaip dvikamienis lietuviškas vardas. Jo reikšmė siejama su troškimo, veržlumo ir sumanumo sąvokomis.
Pirmasis dėmuo gali būti siejamas su lietuvių kalbos veiksmažodžiu „geisti“. Šis žodis reiškia stipriai norėti, trokšti arba siekti. Todėl pažodinis pirmojo dėmens aiškinimas gali būti „trokštantis“ arba „siekiantis“.
Antrasis dėmuo siejamas su lietuvišku žodžiu „mantus“. Jis reiškia sumanų, gabų arba išmintingą. Dėl šios priežasties visas vardas kartais aiškinamas kaip „trokštantis sumanumo“ arba „veržlus ir gabus“.
Tokį aiškinimą reikia vertinti kaip kalbinę interpretaciją, o ne vienintelę patvirtintą reikšmę. Senųjų lietuviškų vardų dėmenys dažnai turėjo simbolinę, o ne tiesioginę žodyno reikšmę.
Lietuviškoje vardų tradicijoje troškimas simbolizuoja gyvybingumą, siekį veikti ir atkaklų judėjimą pirmyn. Sumanumas siejamas su gebėjimu orientuotis, spręsti problemas ir išlaikyti aiškų sprendimą. Šios simbolinės sąsajos apibūdina kultūrinį vardo suvokimą, bet ne nurodo žmogaus savybes.
Geismantas neturi vienos visuotinai pripažintos pažodinės interpretacijos. Skirtinguose vardų aiškinimuose pirmumas gali būti teikiamas troškimo arba sumanumo reikšmei.
