Gedvardas dažniausiai aiškinamas kaip germaniškos kilmės sudurtinis vardas, siejamas su dieviškos globos idėja. Jo reikšmė lietuviškai gali būti perteikiama žodžiais „dieviškas sargas“ arba „Dievo globojamas“. Toks vertimas remiasi senųjų germanų vardų darybos principais, tačiau nėra visiškai vienareikšmis.
Galimas pirmasis dėmuo siejamas su senąja germanų kalbų šaknimi, reiškusia Dievą arba dievybę. Antrasis dėmuo siejamas su sargo, globėjo ar saugotojo samprata. Todėl pažodinė interpretacija pabrėžia apsaugą, globą ir ryšį su aukštesne jėga.
Senosiose germanų tradicijose sargo įvaizdis buvo susijęs su pareiga, atsakomybe ir bendruomenės apsauga. Krikščioniškame Europos kontekste panašios reikšmės vardai įgijo religinės globos atspalvį. Tai kultūrinė simbolika, o ne įrodymas apie konkretaus žmogaus savybes.
Kai kuriuose aiškinimuose vardas siejamas su žodžiais „Dievo sargyba“ arba „dieviškasis gynėjas“. Šios formuluotės perteikia artimą simbolinę kryptį, nors skirtingi vardų šaltiniai gali pateikti nevienodus vertimus. Gedvardas neturėtų būti mechaniškai tapatinamas su visais panašiai skambančiais germaniškais vardais.
