Gedrimas neturi vienos visuotinai patvirtintos pažodinės reikšmės. Lietuviškoje vardotyroje jo sandara dažniausiai aiškinama kaip dviejų kamienų junginys. Antrasis kamienas „rim-“ siejamas su lietuvių kalbos veiksmažodžiu „rimti“. Šis žodis reiškia tapti ramesniam, nurimti arba nustoti jaudintis. Todėl galima simbolinė reikšmė yra „tas, kuris siejamas su rimtimi“.
Pirmasis kamienas „ged-“ aiškinamas atsargiau. Jis gali būti gretinamas su žodžiais „gedėti“ arba senesniais asmenvardžių kamienais, tačiau toks aiškinimas nėra galutinai įrodytas. Dėl šios priežasties pažodinis vertimas lieka hipotetinis. Gedrimas gali būti interpretuojamas kaip ramybės, susikaupimo ir vidinės rimties simbolis.
Baltų kultūroje rimtis dažnai siejama su brandumu, santūrumu ir pagarbiu elgesiu. Tai yra simbolinė interpretacija, o ne tikslus istorinis vertimas. Krikščioniškoje tradicijoje susikaupimas siejamas su malda, apmąstymu ir dvasine drausme. Gedrimas šiuo požiūriu gali reikšti santūrią laikyseną bei gebėjimą išlaikyti vidinę pusiausvyrą. Skirtingais laikotarpiais tokie vardai buvo suprantami kaip prasminiai linkėjimai vaikui.
