Gedrimas dažniausiai aiškinamas kaip lietuviškas dvikamienis vardas, siejamas su žodžiais „gėda“ arba „gedėti“ ir „rimti“. Toks aiškinimas leidžia reikšmę perteikti kaip „ramus gedėjimas“, „rimstantis liūdesys“ arba „tas, kuris rimsta po išgyvenimų“. Ši interpretacija nėra vienintelė ir neturi visiškai nusistovėjusio akademinio vertimo.
Žodis „gedėti“ lietuvių kalboje reiškia išgyventi netektį, liūdėti dėl praradimo. Žodis „rimti“ reiškia tapti ramesniam, nustoti šėlti arba palaipsniui nurimti. Todėl pažodinė vardo sandara gali būti suprantama kaip judėjimas nuo skausmo link ramybės.
Simboliniu lygmeniu ši reikšmė siejama su susikaupimu, atmintimi ir vidine pusiausvyra. Lietuvių kultūroje gedėjimas dažnai suvokiamas kaip pagarba mirusiesiems ir svarbių ryšių išsaugojimas. Krikščioniškoje tradicijoje liūdesys kartais siejamas su viltimi, malda ir dvasiniu susitaikymu. Tai kultūrinės interpretacijos, o ne įrodytos vardo savybės.
Gedrimas kai kuriuose aiškinimuose siejamas ir su kamienu „rim-“, reiškiančiu ramumą arba rimtį. Dėl skirtingų senųjų vardų aiškinimo būdų tikslus vertimas gali būti pateikiamas nevienodai.
