Gedgaudas yra dvikamienis lietuviškas asmenvardis, kurio tiesioginė reikšmė nėra visiškai vienareikšmė. Pirmasis dėmuo siejamas su lietuvišku žodžiu „gėda“ arba veiksmažodžiu „gedėti“, reiškiančiu liūdėti, apraudoti. Antrasis dėmuo gali būti siejamas su žodžiais „gaudyti“, „gausti“ arba „gauda“, reiškiančiais siekimą, garsą ar atgarsį. Dėl šių sąsajų vardas kartais aiškinamas kaip „tas, kuris gaudo aidą“ arba „gedintis ir gaudžiantis“.
Lietuvių vardotyroje tokie junginiai dažnai aiškinami ne pažodžiui, o pagal senąją vardų simboliką. Todėl Gedgaudas gali reikšti rimtį, atmintį, garsiai išsakytą jausmą arba ryšį su protėvių atminimu. Šios interpretacijos yra simbolinės, o ne tiesioginiai žodyno vertimai.
Senosiose baltų tradicijose garsas, aidas ir gausmas buvo siejami su žinia bei atminties išsaugojimu. Gedulas savo ruožtu reiškė pagarbą mirusiesiems ir bendruomenės ryšio tęstinumą. Kitose kultūrose panašūs vardų aiškinimai dažnai susiję su atminimu, balsu ir dvasiniu atsparumu. Gedgaudas neturi vienos visuotinai patvirtintos reikšmės, todėl jo aiškinimas priklauso nuo pasirinktos kalbinės versijos.
