Gaudrė siejama su lietuvišku žodžiu „gaudrus“. Šis žodis reiškia skambų, aidintį, garsiai girdimą arba sodrų garsą. Pažodžiui reikšmė gali būti aiškinama kaip „skambi“ arba „aidinti“.
Žodžio pagrindas susijęs su veiksmažodžiu „gausti“. Lietuvių kalboje jis apibūdina varpų, miško, vėjo ar kito šaltinio skleidžiamą garsą. Dėl šios sąsajos reikšmė pirmiausia priklauso garsų ir jų atgarsio sričiai.
Simboliniuose aiškinimuose skambus garsas siejamas su gyvybingumu, matomumu ir gebėjimu būti išgirstam. Tokia interpretacija priklauso kultūriniam suvokimui, o ne patikrintam asmens apibūdinimui. Lietuviškoje tradicijoje gaudimas gali priminti gamtos reiškinius, bažnyčių varpus ir bendruomenės susibūrimus.
Kai kuriuose aiškinimuose Gaudrė aiškinama kaip „gaudžianti“ arba „aidinti“. Šios formuluotės artimos, tačiau pabrėžia skirtingus vaizdinius. Pirmoji labiau nurodo garso sklidimą, antroji – jo atsikartojimą erdvėje.
Reikšmė nėra tiesiogiai susijusi su konkrečia religija ar istorine asmenybe. Ji remiasi lietuvių kalbos žodynu ir gamtos garsų vaizdiniais.
