Gaudenta siejama su lotynišku žodžiu „gaudens“, reiškiančiu „džiaugiantis“, „linksmas“ arba „besidžiaugiantis“. Todėl pažodinė reikšmė gali būti aiškinama kaip džiaugsminga, gyvenimu besidžiaugianti moteris.
Gaudenta reikšmė remiasi emocine būsena, susijusia su malonumu, palankumu ir vidiniu pasitenkinimu. Senovės lotynų kalboje būdvardis „gaudens“ apibūdino žmogų, kuris džiaugiasi arba patiria džiaugsmą. Šis žodis galėjo nusakyti ir išorinį linksmumą, ir gilesnį pasitenkinimą.
Krikščioniškoje tradicijoje džiaugsmas dažnai siejamas su viltimi, dėkingumu ir dvasine ramybe. Antikinėje kultūroje džiaugsmas buvo laikomas malonia žmogaus gyvenimo patirtimi. Šios sąsajos priklauso simboliniam aiškinimui, o ne vienintelei privalomai vardo prasmei.
Kai kuriuose šaltiniuose Gaudenta aiškinama kaip lotyniškos šaknies moteriška forma. Kitur pateikiama artima reikšmė „džiuginanti“ arba „teikianti džiaugsmą“. Skirtingi aiškinimai išlaiko tą pačią pagrindinę semantinę kryptį, tačiau pabrėžia skirtingą vaidmenį. Vienu atveju kalbama apie pačios nešiotojos džiaugsmą, kitu – apie gebėjimą jį suteikti aplinkiniams.
