Gaudenis dažniausiai aiškinamas per lietuvių kalbos žodį „gaudus“. Šis žodis reiškia skambų, aidintį, gerai girdimą arba sodriai skambantį. Todėl pažodinė vardo reikšmė siejama su skambumu, aido pojūčiu ir garsiniu ryškumu.
Lietuvių kalboje „gaudus“ gali apibūdinti balsą, muziką, garsą arba erdvėje sklindantį aidą. Tokia reikšmė remiasi kalbine žodžio vartosena, o ne vien simboline interpretacija. Vardas gali būti suprantamas kaip skambaus balso, aiškaus pranešimo arba stipraus atgarsio ženklas.
Senosiose baltų pasaulėjautos interpretacijose garsas dažnai siejamas su gyvybe, žinia ir ryšiu. Toks aiškinimas priklauso simbolikos sričiai, todėl nėra tiesioginis žodyno vertimas. Įvairiose kultūrose aidas gali reikšti atmintį, tęstinumą arba žinios išlikimą. Gaudenis dėl šios sąsajos kartais interpretuojamas kaip vardas, susijęs su girdimumu ir prasmingu atgarsiu.
Kai kuriuose aiškinimuose pabrėžiamas ne pats garsas, o jo sklidimas erdvėje. Dėl to vardui priskiriama platesnė aidėjimo ir atsako idėja. Patikimiausias pažodinis aiškinimas išlieka „skambus“ arba „aidus“.
