Garsė siejama su lietuvišku žodžiu „garsėti“, reiškiančiu būti žinomai, išgarsėti arba pelnyti pripažinimą. Pažodinė šio aiškinimo kryptis siejama su garsumu, viešumu ir plačiai pasklidusiu vardu.
Lietuvių kalboje žodis „garsas“ gali reikšti girdimą skambesį arba žinią apie žmogų. Vardo reikšmėje labiau pabrėžiama antroji kryptis, susijusi su žinomumu ir geru vardu. Todėl Garsė gali būti aiškinama kaip „ta, kuri garsėja“.
Šis aiškinimas nėra vienintelis įmanomas. Kai kuriuose vardų aiškinimuose pirmenybė teikiama šlovei, kituose – skambesiui ir raiškai. Abu aiškinimai remiasi tuo pačiu lietuvišku gars- žodžių kamienu.
Simboliniu lygmeniu ši reikšmė gali sietis su viešu pripažinimu, kūrybine raiška ir prasmingu pėdsaku. Tai kultūrinė interpretacija, o ne įrodytas asmens likimo apibūdinimas. Lietuviškoje tradicijoje geras garsas dažnai siejamas su garbe, patikimumu ir pagarba bendruomenėje. Garsė reikšmė todėl gali būti suprantama kaip gero vardo ir skambaus žodžio junginys.
