Ganta siejama su sanskrito žodžiu ghaṇṭā, kuris į lietuvių kalbą verčiamas kaip „varpas“ arba „skambutis“. Pažodinė reikšmė nurodo metalinį instrumentą, skleidžiantį aiškų ir ilgai trunkantį garsą.
Indų religinėse tradicijose varpo skambesys dažnai lydi maldą, aukojimą arba šventyklos apeigas. Jo garsas simboliškai pažymi ritualo pradžią ir atkreipia dėmesį į sakralinę erdvę. Budistinėse tradicijose varpas siejamas su mokymo sklaida, sąmoningumu ir dvasiniu susikaupimu.
Ganta simbolinė reikšmė gali būti aiškinama kaip garsas, pažadinantis dėmesį. Toks aiškinimas priklauso kultūrinei interpretacijai, o ne tiesioginiam žodyno vertimui. Kai kuriuose kontekstuose varpas reiškia perspėjimą, ribos pažymėjimą arba perėjimą į kitą būseną.
Sanskrito forma ghaṇṭā yra moteriškosios giminės daiktavardis. Vardo vartosena gali remtis šia forma arba supaprastinta jos rašyba. Vienos visuotinai pripažintos simbolinės interpretacijos nėra.
