Gaja reiškia „Žemė“ arba „Žemės motina“. Originalus žodis Gaia yra senovės graikų kalbos forma, lietuviškai verčiama kaip „Žemė“.
Pažodinė reikšmė siejama su žeme kaip gamtos, gyvybės ir derlingumo pagrindu. Senovės graikų tradicijoje Gaia buvo Žemės personifikacija ir viena pirmųjų kosminių būtybių. Šis mitologinis kontekstas paaiškina, kodėl reikšmė dažnai suvokiama plačiau nei paprastas gamtos pavadinimas.
Įvairiose kultūrose žemė simbolizuoja gyvybės pradžią, pastovumą, namus ir maitinančią gamtą. Tokie aiškinimai priklauso simbolinei tradicijai, todėl jų nereikėtų laikyti pažodine vardo reikšme. Gaja gali būti siejama ir su pagarba aplinkai, ekologija bei natūraliu pasaulio ciklu.
Kai kuriuose šaltiniuose reikšmė aiškinama kaip „žemės motina“ arba „motina gamta“. Šios formuluotės pabrėžia globojantį žemės vaizdinį. Skirtingais laikotarpiais žemės simbolis reiškė derlingumą, saugumą, protėvių atminimą ir ryšį su gimtąja vieta.
Gaja vardo reikšmėje susijungia konkretus gamtos pavadinimas ir mitologinis įvaizdis. Todėl jis gali būti suprantamas tiesiogiai, kultūriškai arba simboliškai.
