Gaiva reiškia gaivumą, šviežumą ir malonų atsinaujinimo pojūtį. Lietuvių kalbos žodis „gaiva“ vartojamas kalbant apie gaivų orą, vėsą, šviežią aplinką arba jėgas grąžinantį poveikį.
Pažodinis aiškinimas siejamas su tuo, kas atgaivina, atnaujina ir suteikia lengvumo. Ši reikšmė gali apibūdinti rytmečio orą, pavasarinę gamtą, šaltinio vandenį arba malonų vėjo dvelksmą. Vardas Gaiva tiesiogiai remiasi lietuvišku bendriniu žodžiu, o ne abstrakčia religine sąvoka.
Simbolinėse interpretacijose gaivumas dažnai reiškia naują pradžią, vidinį atsinaujinimą ir gyvenimo jėgą. Tokios interpretacijos priklauso kultūriniam suvokimui, todėl nelaikomos objektyviu vardo apibrėžimu. Gamtos tradicijose šviežias oras, vanduo ir pavasario žaluma dažnai siejami su gyvybės sugrįžimu.
Kai kuriuose aiškinimuose pabrėžiama ne tik vėsa, bet ir dvasinis atsitiesimas. Šis papildomas atspalvis kyla iš veiksmažodžio „gaivinti“ vartosenos. Vardas Gaiva todėl gali būti suprantamas kaip atsinaujinimo ir gyvybingumo simbolis. Vardas Gaiva išlaiko aiškų ryšį su lietuviška gamtos pajauta.
