Gaila siejama su lietuvišku žodžiu „gaila“ ir būdvardžiu „gailus“. Šie žodžiai reiškia atjautą, gailestį, užuojautą arba apgailestavimą. Pažodinėje plotmėje vardas gali būti aiškinamas kaip „gailestinga“, „atjaučianti“ arba „kupina užuojautos“.
Lietuvių kalboje šaknis gail- susijusi su emociniu jautrumu kito žmogaus skausmui. Ji vartojama žodžiuose „gailėti“, „gailestingas“, „gaila“ ir „gailestis“. Todėl Gaila reikšmė dažniausiai aiškinama per rūpinimosi kitu žmogumi idėją.
Simbolinėse interpretacijose ši reikšmė siejama su užuojauta, švelnumu ir gebėjimu pastebėti svetimą skausmą. Tai kultūrinis aiškinimas, o ne mokslinis asmenybės apibūdinimas. Krikščioniškoje tradicijoje gailestingumas laikomas svarbia moraline vertybe. Lietuvių tautosakoje atjauta dažnai siejama su žmogiškumu ir bendruomenės atsakomybe.
Kai kuriuose aiškinimuose vardas siejamas ne tik su gailestingumu, bet ir su apgailestavimu. Tokia reikšmė kyla iš žodžio „gaila“ vartojimo kalboje. Vis dėlto vardų aiškinimuose dažniau pasirenkama šviesesnė atjautos ir gailestingumo interpretacija.
