Gabrielė reiškia „Dievo stiprybė“ arba „mano stiprybė yra Dievas“. Ši reikšmė siejama su hebrajų kalbos junginiu „Gavri’el“. Žodis „gever“ reiškia stiprybę arba galią, o „El“ reiškia Dievą.
Gabrielė šią reikšmę perteikia kaip dvasinės atramos, tikėjimo ir dieviškosios galios simbolį. Tai yra tradicinis aiškinimas, o ne asmens savybių apibūdinimas. Judaizmo tradicijoje Gabrielis minimas kaip viena iš svarbių dangiškųjų būtybių.
Krikščionybėje Gabrielis laikomas arkangelu ir Dievo žinios skelbėju. Dėl šio religinio konteksto Gabrielė dažnai siejama su apreiškimu, žinia ir šventu pavedimu. Šios sąsajos priklauso kultūrinei simbolikai.
Kai kuriuose šaltiniuose pateikiamas aiškinimas „Dievas yra mano stiprybė“. Kituose vartojama forma „Dievo žmogus“, tačiau ji laikoma laisvesne interpretacija. Pažodinė ir plačiausiai pripažįstama reikšmė išlieka susijusi su Dievo galia.
Viduramžių krikščioniškoje kultūroje ši reikšmė įgijo ypatingą religinį svorį. Vėlesniais laikotarpiais ji pradėta suvokti ir kaip vilties bei dvasinio pasitikėjimo simbolis. Gabrielė savo prasme išlaiko ryšį su tikėjimu, apsauga ir prasminga žinia.
