Frida dažniausiai aiškinama kaip „taiki“, „rami“ arba „taiką mylinti“. Ši reikšmė siejama su germanų kalbų žodžiu fridu, reiškiančiu taiką, ramybę arba apsaugą.
Pažodinis aiškinimas pabrėžia ne pasyvumą, o darnų santykį su aplinka. Senosiose germanų tradicijose taika galėjo reikšti saugumą, susitarimą ir bendruomenės apsaugą. Todėl reikšmė apima kelis artimus atspalvius.
Kai kuriuose vardų šaltiniuose Frida aiškinama kaip trumpa sudurtinių germanų vardų forma. Tokiu atveju prasmė priklauso nuo viso pradinio vardo. Dažniausias aiškinimo pagrindas vis tiek išlieka taikos ir apsaugos sąvoka.
Skandinavų ir vokiškose kultūrose ši reikšmė dažnai suvokiama kaip harmonijos simbolis. Tai kultūrinė interpretacija, o ne įrodytas žmogaus savybių aprašymas. Frida reikšmė skirtingais laikotarpiais galėjo būti siejama su taikiu gyvenimu, santarve šeimoje ir visuomenės stabilumu.
Vardo reikšmė neturi vienintelio visuotinai privalomo vertimo. Šalia „taikos“ vartojami žodžiai „ramybė“, „santarvė“ ir „apsauga“. Šie variantai priklauso nuo šaltinio kalbos bei pasirinktos germanų žodžio rekonstrukcijos.
