Frida reiškia „taiki“, „rami“ arba „taikos saugotoja“. Ši reikšmė siejama su senovės germanų žodžiu „fridu“, lietuviškai reiškiančiu taiką, ramybę ir apsaugą.
Vardas dažnai aiškinamas kaip taikos, santarvės ir saugumo simbolis. Jo reikšmė neapsiriboja vien konfliktų nebuvimu. Germanų tradicijoje taika galėjo reikšti ir globą, patikimumą bei bendruomenės darną.
Frida kai kuriuose šaltiniuose siejama su platesniais dvikamienių germanų vardų elementais. Tokiais atvejais reikšmę papildo antroji vardo dalis. Todėl atskirų vardų formų aiškinimas gali šiek tiek skirtis.
Skandinavų kultūroje ši reikšmė dažnai suvokiama kaip vidinė ramybė ir taikus bendravimas. Vokiečių tradicijoje ji labiau siejama su taikos palaikymu bei apsauginiu ryšiu. Tai kultūrinės interpretacijos, o ne moksliniai teiginiai apie žmogų.
Frida trumpa forma išlaiko aiškią ir pozityvią semantinę kryptį. Ji perteikia santarvės, švelnumo ir saugios aplinkos vaizdinį. Įvairiais laikotarpiais taikos reikšmė buvo siejama su šeimos gerove, visuomenės stabilumu ir pagarbiu susitarimu.
