Francas siejamas su lotynišku žodžiu Francus, kuris lietuviškai reiškia „frankas“ arba „laisvas žmogus“. Pažodinė reikšmė pirmiausia nurodo frankų tautos žmogų. Vėliau ji pradėta sieti su laisvo žmogaus samprata.
Ši reikšmė turi istorinį ir simbolinį sluoksnį. Ankstyvuosiuose Europos šaltiniuose žodis Francus dažnai žymėjo frankų kilmę arba priklausymą frankų kraštui. Viduramžių tradicijoje laisvė buvo siejama su asmens teisiniu statusu, nepriklausomybe ir atsakomybe.
Kai kuriuose aiškinimuose Francas verčiamas kaip „prancūzas“. Toks variantas susijęs su frankų vardu ir vėliau susiformavusiu Prancūzijos pavadinimu. Tai nėra atskira pirminė vardo reikšmė, o istorinis kalbinis aiškinimas.
Krikščioniškoje kultūroje reikšmę papildė šventojo Pranciškaus Asyžiečio tradicija. Jo vardas siejamas su lotyniška forma Franciscus. Dėl šio ryšio laisvės samprata kartais papildoma nuolankumo, taikos ir rūpinimosi kūrinija simbolika.
Francas todėl gali būti aiškinamas dviem pripažintais būdais. Vienas aiškinimas pabrėžia frankų tautos pavadinimą, kitas – laisvo žmogaus įvaizdį. Abu variantai kyla iš tos pačios senosios žodinės tradicijos.
