Fortūnata reiškia „laiminga“, „sėkminga“ arba „palankaus likimo“. Šis aiškinimas siejamas su lotynų kalbos žodžiu „fortunatus“, verčiamu kaip „laimingas“ arba „palaimintas“. Moteriškoji forma išreiškia moteriškosios giminės reikšmę.
Vardo reikšmėje slypi palankios lemties ir geros sėkmės vaizdinys. Senovės romėnų kultūroje sėkmė buvo siejama su deive Fortūna. Ji simbolizavo permainingą likimą, atsitiktinumą ir gyvenimo aplinkybių kaitą. Dėl to vardas gali reikšti ne tik sėkmę, bet ir priklausomybę nuo likimo posūkių.
Krikščioniškame kontekste reikšmė kartais aiškinama kaip Dievo malonės arba palaiminimo ženklas. Toks aiškinimas labiau priklauso religinei simbolikai, o ne tiesioginiam žodyno vertimui. Kai kuriuose vardų aiškinimuose pabrėžiama gausa, palanki dalia ir gyvenimo dovanos.
Skirtingais laikotarpiais šio žodžio prasmė kito. Romėnams ji pirmiausia reiškė likimo galią, o vėlesnėse tradicijose dažniau siejosi su laime. Todėl Fortūnata apima kelis artimus prasminius atspalvius: sėkmę, palaimą, palankumą ir gerą lemtį.
