Fortūna reiškia sėkmę, palankų likimą arba atsitiktinę gyvenimo kaitą. Pažodžiui lotynų kalbos žodis „fortuna“ verčiamas kaip „likimas“, „sėkmė“ arba „laimė“.
Senovės Romos tradicijoje ši sąvoka buvo siejama su permaininga gyvenimo eiga. Fortūna galėjo suteikti žmogui turtų, garbės ar palankias aplinkybes. Ji galėjo šias dovanas netikėtai atimti. Todėl jos simboliu dažnai laikomas besisukantis likimo ratas.
Senovės romėnams Fortūna buvo ne vien asmeninės sėkmės įvaizdis. Ji reiškė nenuspėjamą jėgą, veikiančią žmonių ir valstybių gyvenimą. Vėlesnėje Europos kultūroje šis vardas tapo bendriniu žodžiu, reiškiančiu palankų atsitiktinumą.
Kai kuriose literatūros ir meno tradicijose Fortūna vaizduojama su ratu, gausybės ragu arba užrištomis akimis. Šie simboliai pabrėžia permainingumą, gausą ir atsitiktinį pasirinkimą. Simbolinės interpretacijos nėra moksliniai asmens savybių apibūdinimai.
Fortūna gali būti suprantama ir kaip gyvenimo aplinkybių nepastovumo ženklas. Ši reikšmė apima tiek laimingą atsitiktinumą, tiek nevaldomą likimo posūkį.
