Florentina pažodžiui siejama su žydėjimu, klestėjimu ir augimu. Ši reikšmė kyla iš lotynų kalbos žodžio „florens“, kuris lietuviškai reiškia „žydintis“, „klestintis“ arba „vešintis“. Moteriškoji forma perteikia tą pačią semantinę kryptį, pritaikytą moteriškam vardui.
Pažodinė reikšmė pirmiausia nurodo augalų žydėjimą. Vėliau ji pradėta taikyti platesniam klestėjimui, sėkmei ir gerai gyvenimo raidai. Senovės Romos kultūroje žydėjimas galėjo simbolizuoti vaisingumą, gyvybingumą ir palankią ateitį. Šis aiškinimas priklauso simbolinei tradicijai, todėl nėra tiesioginis žmogaus savybių apibūdinimas.
Krikščioniškoje simbolikoje gėlė dažnai siejama su tyrumu, atsinaujinimu ir dvasiniu augimu. Europos vardų tradicijoje žydėjimo motyvas kartais aiškinamas kaip grožio, jaunystės arba gyvenimo pilnatvės ženklas. Tokios interpretacijos yra kultūrinės, o ne griežtos žodyno reikšmės.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose Florentina papildomai siejama su klestinčia, sėkmingai augančia arba gausiai žydinčia. Šios formuluotės skiriasi, tačiau visos remiasi tuo pačiu lotynišku semantiniu pagrindu. Skirtingais laikotarpiais žydėjimo vaizdinys išlaikė pozityvų ir gyvybę patvirtinantį atspalvį.
