Flora pažodžiui reiškia „gėlė“, „augalija“ arba „žydėjimas“. Šis aiškinimas siejamas su lotynų kalbos žodžiu flos, reiškiančiu gėlę arba žiedą.
Vardo reikšmė pirmiausia nurodo augalų žydėjimą, gamtos puošnumą ir pavasarinį atsinaujinimą. Senovės romėnų tradicijoje Flora buvo žydėjimo, pavasario ir augalijos deivė. Ši religinė samprata paaiškina, kodėl vardas ilgainiui įgijo gyvybingumo bei vaisingumo simboliką.
Botanikos kalboje flora reiškia tam tikro regiono augalų visumą. Todėl žodis vartojamas ne tik kaip asmenvardis, bet ir kaip mokslinis terminas. Ši reikšmė susijusi su augalų įvairove, gamtos ciklais ir ekologine aplinka.
Europos kultūrose gėlė dažnai simbolizuoja grožį, trapumą ir trumpalaikį žydėjimą. Tai simbolinis aiškinimas, o ne pažodinė vardo reikšmė. Kai kuriose tradicijose žiedas siejamas su atsinaujinimu, meile ir gyvenimo tęstinumu.
Kai kuriuose aiškinimuose vardas siejamas ne tik su gėle, bet ir su žydinčia gamta. Šis variantas išplečia reikšmę nuo vieno žiedo iki visos augalijos pasaulio. Skirtingais laikotarpiais žodis įgavo religinį, poetinį ir mokslinį kontekstą.
