Flavija yra lotyniškos kilmės moteriškas vardas, siejamas su žodžiu „flavus“. Lietuviškai šis žodis verčiamas kaip „geltonas“, „auksinis“ arba „šviesiaplaukis“. Pažodinė reikšmė nurodo šviesią spalvą, o ne konkrečią žmogaus savybę.
Senovės Romos kultūroje auksinė spalva buvo siejama su saule, šviesa ir taurumu. Tokia sąsaja priklauso simbolinei tradicijų interpretacijai, o ne paties vardo žodinei reikšmei. Kai kuriose Europos kultūrose auksas simbolizavo gausą, garbę ir išskirtinę padėtį.
Flavija reikšmė gali būti aiškinama keliais artimais būdais. Vienas aiškinimas pabrėžia geltoną arba auksinę spalvą. Kitas sieja vardą su šviesiais plaukais, nes lotyniškas būdvardis galėjo apibūdinti jų atspalvį. Šie aiškinimai remiasi tuo pačiu lotynišku žodžiu.
Antikos laikotarpiu spalviniai žodžiai dažnai tapdavo asmenvardžių pagrindu. Todėl Flavija reikšmė pirmiausia apibūdina spalvinį požymį. Vėlesniuose vardų aiškinimuose auksinė spalva pradėta sieti su šviesos ir kilnumo simbolika.
