Firmas siejamas su lotynų kalbos žodžiu „firmus“, kuris lietuviškai reiškia „tvirtas“, „pastovus“ arba „patikimas“. Pažodinė reikšmė nurodo stabilumą, atsparumą ir gebėjimą išlaikyti pasirinktą kryptį.
Senovės Romos kalboje žodis „firmus“ galėjo apibūdinti daiktą, sprendimą, susitarimą arba žmogaus padėtį. Jo reikšmė buvo susijusi su tuo, kas nesvyruoja, išlieka patikima ir turi tvirtą pagrindą. Vėlesnėje krikščioniškoje tradicijoje ši sąvoka įgijo ištikimybės bei dvasinio pastovumo atspalvį.
Simbolinėse interpretacijose Firmas siejamas su uola, atrama ir ilgalaikiu įsipareigojimu. Tai nėra atskira istorinė reikšmė, o vėlesnis kultūrinis vardo suvokimas. Kai kuriuose aiškinimuose pabrėžiamas ne tik fizinis tvirtumas, bet ir moralinis patikimumas.
Lotyniško žodžio reikšmė skirtingais laikotarpiais išliko panaši, nors jos pritaikymas keitėsi. Romėnų aplinkoje labiau akcentuotas stabilumas, o krikščioniškuose tekstuose dažniau kalbėta apie ištvermę ir ištikimybę. Todėl vardas gali būti aiškinamas kaip „tvirtas žmogus“ arba „pastovusis“, tačiau šie variantai perteikia simbolinę, o ne griežtai pažodinę interpretaciją.
