Fiona dažniausiai aiškinama kaip „šviesi“, „balta“ arba „šviesiaplaukė“. Ši reikšmė siejama su gėlų kalbos žodžiu fionn, reiškiančiu šviesumą, baltumą ar tyrumą. Pažodinis vertimas priklauso nuo pasirinkto kalbinio konteksto.
Simboliniu lygmeniu šviesumas daugelyje kultūrų siejamas su tyrumu, aiškumu ir atsinaujinimu. Balta spalva Europos tradicijose dažnai reiškia nekaltumą, taiką arba iškilmingumą. Šios sąsajos yra kultūrinės interpretacijos, o ne objektyvios vardo savybės.
Kai kuriuose aiškinimuose reikšmė siejama su šviesiais plaukais arba šviesia išvaizda. Kituose šaltiniuose labiau pabrėžiamas dvasinis baltumo simbolizmas. Abi kryptys remiasi tuo pačiu žodžiu, tačiau skirtingai perteikia jo prasmę.
Viduramžių airių ir škotų pasakojimuose šviesumas galėjo apibūdinti žmogaus išvaizdą, kilnumą arba išskirtinumą. Todėl Fiona reikšmė kartais suvokiama ne vien tiesiogiai. Ji gali reikšti šviesią, tyrą ar išskirtinę būtybę. Šis vardas neturi vienos visuotinai patvirtintos simbolinės interpretacijos.
