Filomenas siejamas su senovės graikų žodžiu „Philomenos“. Lietuviškai jis dažniausiai aiškinamas kaip „mylintis jėgą“ arba „mėgstantis stiprybę“.
Graikišką junginį sudaro žodis „philos“, reiškiantis meilę, palankumą ar draugystę, ir „menos“, reiškiantis jėgą, galią arba ryžtą. Todėl pažodinė reikšmė gali būti suprantama keliais artimais būdais. Vienas aiškinimas pabrėžia meilę stiprybei. Kitas akcentuoja palankumą ryžtingumui ir vidinei galiai.
Filomeno reikšmė nėra tiesioginis charakterio apibūdinimas. Ji veikiau nurodo simbolinį ryšį tarp meilės, valios ir tvirtumo. Senovės graikų kultūroje jėga galėjo reikšti ne tik fizinę galią. Ji dažnai siejosi su dvasine ištverme, drąsa ir gebėjimu išlaikyti kryptį.
Krikščioniškoje tradicijoje šis žodis buvo siejamas su asmenvardžiais ir šventųjų kultu. Tokiuose aiškinimuose meilė galėjo reikšti atsidavimą, o jėga – tikėjimo tvirtumą. Vėlesniais laikotarpiais reikšmė kartais interpretuota plačiau. Ji imta sieti su pagarba valiai, ištvermei ir dvasinei darnai.
Filomenas skirtinguose šaltiniuose gali būti aiškinamas nevienodai. Vis dėlto pagrindiniai aiškinimai išlaiko du branduolius: meilę ir jėgą.
