Filemona siejama su senovės graikų žodžiu „philēma“, reiškiančiu „bučinys“. Šis žodis kilo iš veiksmažodžio „phileō“, kuris verčiamas „mylėti“, „mėgti“ arba „būti prisirišusiam“.
Pažodinė reikšmė dažniausiai aiškinama kaip „mylinti“, „meili“ arba „draugiška“. Kai kuriuose šaltiniuose pateikiamas platesnis aiškinimas „ta, kuri yra mylima“. Šios reikšmės skiriasi formuluote, tačiau remiasi ta pačia graikų kalbos šaknimi.
Senovės graikų kultūroje meilė ir palankumas galėjo reikšti ne vien romantinius jausmus. Šie žodžiai apėmė draugystę, svetingumą, prisirišimą ir palankų santykį su kitu žmogumi. Todėl Filemona simboliniu požiūriu siejama su šiltais tarpusavio ryšiais.
Krikščioniškoje tradicijoje reikšmė įgavo papildomą atspalvį. Ji susijusi su meile artimui, atlaidumu ir pagarba žmogui. Tokia interpretacija kyla iš biblinio Filemono vardo vartojimo, tačiau pati reikšmė išlieka graikiškos kilmės.
Skirtingais laikotarpiais šis vardas galėjo būti suprantamas kaip meilės, palankumo arba draugiškumo ženklas. Šiuolaikiniuose aiškinimuose dažniausiai pasirenkama reikšmė „mylinti ir draugiška“.
