Fidentas reiškia „pasitikintis“, „tvirtai tikintis“ arba „drąsus“. Ši reikšmė siejama su lotynų kalbos žodžiu fīdēns, reiškiančiu pasitikintį, patikimą ar kupiną tikėjimo. Lietuviškas vertimas priklauso nuo pasirinkto konteksto. Pažodinė reikšmė gali būti aiškinama kaip „tas, kuris pasitiki“.
Lotynų kalboje fīdēns apibūdino asmenį, pasitikintį savo jėgomis, kitu žmogumi arba dieviška tvarka. Romėnų kultūroje pasitikėjimas buvo siejamas su fides sąvoka. Ji reiškė ištikimybę, patikimumą, pažado laikymąsi ir tarpusavio pasitikėjimą. Todėl Fidentas gali būti simboliškai siejamas su pasitikėjimu, sąžiningumu ir tvirtu žodžiu.
Krikščioniškoje tradicijoje tikėjimo reikšmė įgavo religinį atspalvį. Ji galėjo reikšti pasitikėjimą Dievu ir ištikimybę tikėjimo principams. Istorinėse interpretacijose ši reikšmė dažniau nusako vidinį tvirtumą, o ne išorinį išdidumą. Vėlesniais laikotarpiais vardas galėjo būti suvokiamas kaip dvasinio pasitikėjimo ženklas.
Kai kuriuose aiškinimuose Fidentas verčiamas kaip „drąsus“ arba „ryžtingas“. Tai artima lotyniškam pasitikėjimo supratimui, tačiau nėra visiškai tiesioginis vertimas. Simbolinėse interpretacijose vardas siejamas su viltimi, ištikimybe ir gebėjimu laikytis pasirinkto kelio.
