Fidelija reiškia „ištikima“, „patikima“ arba „atsidavusi“. Ši reikšmė siejama su lotynišku žodžiu „fidelis“, lietuviškai verčiamu kaip „ištikimas“ arba „patikimas“.
Pažodinė reikšmė nusako pastovų lojalumą, sąžiningumą ir įsipareigojimą. Ji gali būti taikoma žmogui, kuris laikosi duoto žodžio. Simbolinėje kalboje ištikimybė dažnai reiškia tvirtą ryšį, pasitikėjimą ir atsakomybę.
Krikščioniškoje tradicijoje ištikimybė siejama su tikėjimo laikymusi ir dvasiniu pastovumu. Viduramžių religinėje kultūroje ši sąvoka apibūdino žmogaus atsidavimą Dievui, bendruomenei ir moraliniams principams. Tai kultūrinis aiškinimas, o ne asmens savybių įrodymas.
Romėniškame pasaulyje žodis „fidelis“ buvo vartojamas kalbant apie lojalumą šeimai, sąjungininkams ir valstybei. Vėlesniais laikotarpiais ši reikšmė išliko susijusi su pasitikėjimu bei garbingu elgesiu. Fidelija išlaiko šią semantinę kryptį, nors skirtingose šalyse jos atspalviai gali šiek tiek skirtis.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose pabrėžiama ne tik ištikimybė, bet ir tikėjimas. Šis antrasis aiškinimas kyla iš lotyniško žodžio vartosenos religinėje kalboje. Abu aiškinimai laikomi susijusiais ir papildo vienas kitą.
