Fida dažniausiai aiškinamas kaip arabiškas vardas, siejamas su žodžiu fidāʾ. Arabų kalboje šis žodis reiškia išpirką, pasiaukojimą arba auką dėl kito. Pažodinis vertimas į lietuvių kalbą priklauso nuo pasirinkto konteksto. Religinėje kalboje jis gali reikšti pasiaukojimą Dievui. Kasdienėje vartosenoje dažniau pabrėžiama ištikimybė, atsidavimas ir pasirengimas padėti.
Islamo kultūroje ši reikšmė siejama su atsakomybe, ištikimybe ir moraliniu įsipareigojimu. Kai kuriuose tekstuose žodis vartojamas kalbant apie išpirką arba kompensaciją. Toks vartojimas yra teisinis ar religinis, todėl nebūtinai apibūdina asmenvardžio reikšmę. Simboliniu lygmeniu Fida gali būti suprantamas kaip meilės, tarnystės ir aukštesniam tikslui skirto veiksmo ženklas.
Kai kuriuose šaltiniuose vardui priskiriamas ir „išpirkimo“ aiškinimas. Kituose labiau akcentuojama „auka“ arba „atsidavimas“. Šie variantai kyla iš tos pačios arabiškos šaknies, tačiau vertimo atspalvis priklauso nuo konteksto. Vardo reikšmė skirtingais laikotarpiais galėjo būti suvokiama tiek religine, tiek platesne moraline prasme.
