Ferdinando pažodinė reikšmė dažniausiai aiškinama kaip „taikus drąsuolis“ arba „drąsus taikos gynėjas“. Šis aiškinimas siejamas su dviem senosios germanų vardų tradicijos sandais. Pirmasis reiškia taiką, ramybę arba santarvę. Antrasis nurodo drąsą, ryžtą arba pasirengimą veikti.
Reikšmės aiškinimui dažniausiai vartojama senoji germanų kalba. Vėlesnėse kalbinėse tradicijose šis vardas įgijo skirtingų atspalvių. Vienur pabrėžiama taikos saugotojo samprata. Kitur labiau išryškinamas drąsus, ryžtingas ir kilnus žmogus.
Viduramžių krikščioniškoje kultūroje tokia reikšmė galėjo būti siejama su pareiga ginti teisingumą. Karalių ir didikų aplinkoje vardas simboliškai reiškė garbingą tarnystę. Tai yra kultūrinės interpretacijos, o ne tiesioginis asmens savybių apibūdinimas.
Kai kuriuose šaltiniuose pirmasis sandas aiškinamas kaip apsauga arba saugumas. Dėl šios priežasties Ferdinando reikšmė kartais perteikiama kaip „drąsus gynėjas“. Tokie variantai kyla iš skirtingų senųjų žodžių aiškinimo tradicijų. Vis dėlto pagrindinė reikšmės kryptis išlieka susijusi su taika, drąsa ir gynėjo vaidmeniu.
