Felisitė pažodžiui siejama su lotynų kalbos žodžiu felicitas, reiškiančiu laimę, sėkmę, gerovę arba palankią lemtį. Ši reikšmė apima ne tik džiaugsmą, bet ir gyvenimo klestėjimą, saugumą bei gerą likimą.
Felisitė reikšmė dažniausiai aiškinama kaip laimės ir sėkmingos gyvenimo eigos simbolis. Senovės Romos kultūroje felicitas reiškė valstybės, žmogaus ar veiklos klestėjimą. Šis žodis galėjo apibūdinti derlingumą, politinę sėkmę ir dievų palankumą.
Krikščioniškoje tradicijoje laimė kartais siejama su dvasiniu džiaugsmu, palaima ir vidine ramybe. Tai kultūrinė interpretacija, o ne tiesioginė vardo žodyno reikšmė. Prancūzų kalboje artima forma Félicité reiškia laimę arba palaimingą būseną.
Kai kuriuose aiškinimuose reikšmė verčiama kaip „laimingoji“ arba „sėkmingoji“. Šie variantai išlaiko tą pačią pagrindinę semantinę kryptį. Skirtingais laikotarpiais laimė galėjo reikšti materialią gerovę, socialinį pripažinimą arba dvasinę palaimą.
