Feliksas reiškia „laimingas“, „sėkmingas“ arba „palankus“. Šis aiškinimas siejamas su lotynišku žodžiu felix, lietuviškai reiškiančiu laimingą, klestintį žmogų ar palankią aplinkybę.
Pažodinė reikšmė apima ne vien džiaugsmą. Lotynų kalboje felix galėjo reikšti ir derlingą, vaisingą, gausų arba gerą rezultatą duodantį. Todėl Feliksas kartais aiškinamas kaip palankaus likimo simbolis.
Senovės romėnų kultūroje žodis felix buvo siejamas su sėkme, klestėjimu ir dievų palankumu. Tai kultūrinė reikšmės interpretacija, o ne įrodymas apie konkretaus žmogaus gyvenimą. Krikščioniškoje tradicijoje šis žodis įgijo religinį atspalvį per šventųjų vardus.
Kai kuriuose aiškinimuose pabrėžiama laimė, kituose – vaisingumas arba sėkminga veiklos baigtis. Šios reikšmės nėra prieštaringos, nes visos kyla iš to paties lotyniško būdvardžio. Skirtingais laikotarpiais vardas galėjo simbolizuoti asmeninę laimę, šeimos gerovę arba palankią gyvenimo kryptį.
