Felicita pažodžiui reiškia „laimė“, „sėkmė“ arba „palaima“. Šis aiškinimas siejamas su lotynų kalbos žodžiu „felicitas“, reiškiančiu laimingą būseną, klestėjimą ir palankią lemtį.
Felicita reikšmė apima ne vien trumpalaikį džiaugsmą. Lotynų kultūroje „felicitas“ galėjo nusakyti sėkmingą gyvenimo eigą, gerovę, vaisingumą ir visuomenės klestėjimą. Romėnų tradicijoje Felicitas buvo deivė, siejama su sėkme, gausa ir palankiais rezultatais.
Religiniame kontekste ši reikšmė kartais siejama su palaima, džiaugsmu ir dvasiniu palankumu. Krikščioniškoje tradicijoje panašūs žodžiai galėjo nusakyti Dievo suteiktą laimę arba išganymo viltį. Tai kultūriniai ir istoriniai aiškinimai, o ne tiesioginis žmogaus savybių apibūdinimas.
Kai kuriuose šaltiniuose reikšmė aiškinama kaip „laimingoji“ arba „sėkmingoji“. Šios formos pabrėžia ne veiksmą, o būseną, kuri laikoma palankia. Skirtingais laikotarpiais žodis siejosi su asmenine gerove, valstybės sėkme ir moraline palaima. Todėl reikšmė gali būti suprantama tiek kasdieniškai, tiek simboliškai.
