Faustina reiškia „laiminga“, „sėkminga“ arba „palanki“. Ši reikšmė siejama su lotynų kalbos žodžiu faustus, kuris lietuviškai verčiamas kaip „laimingas“, „palankus“ arba „pasisekęs“.
Pažodinė reikšmė nurodo gerą lemtį, palankias aplinkybes ir sėkmingą įvykių eigą. Senovės romėnų vartosenoje šis žodis galėjo reikšti žmogų, kuriam sekasi, arba aplinkybes, teikiančias palankią baigtį. Tai yra kalbinis ir istorinis aiškinimas, o ne žmogaus savybių aprašymas.
Religinėje tradicijoje reikšmė dažnai siejama su palaiminimu, malone ir Dievo palankumu. Krikščioniškame kontekste vardas įgijo papildomų sąsajų su šventumu dėl šventosios Faustinos Kowalskos. Šis ryšys priklauso religinei tradicijai, todėl jo simbolika gali skirtis pagal tikėjimą.
Skirtingais laikotarpiais Faustina galėjo būti suprantama kaip palankios lemties, sėkmingos pradžios arba viltingos ateities ženklas. Šiuolaikiniame lietuviškame suvokime Faustina dažniausiai aiškinama kaip laimę ir palankumą reiškiantis moteriškas vardas.
