Fatima pažodžiui siejama su arabišku žodžiu Fāṭima, kuris lietuviškai aiškinamas kaip „atjunkanti“ arba „susilaikanti“. Ši reikšmė susijusi su veiksmu atitraukti, atskirti ar atsisakyti tam tikro dalyko. Kai kuriuose šaltiniuose vartojamas ir aiškinimas „ta, kuri atpratina nuo žindymo“.
Religiniame kontekste Fatima siejama su skaistumu, pamaldumu ir dvasine drausme. Šios sąsajos kyla iš islamo tradicijos, kurioje svarbi pranašo Mahometo duktė Fatima Zahra. Jos vardas ilgainiui įgijo tyrumo bei pagarbaus gyvenimo simboliką.
Kultūrinėse interpretacijose reikšmė gali simbolizuoti gebėjimą atsisakyti žalingų įpročių. Ji kartais aiškinama kaip brandos, vidinės tvarkos ir sąmoningo pasirinkimo ženklas. Tokios simbolinės interpretacijos priklauso tradicijoms, todėl nėra pažodinio žodyno vertimo dalis.
Kai kurie kalbiniai šaltiniai pateikia kelias artimas reikšmes. Tarp jų minimos „atpratinanti“, „susilaikanti“, „skaisti“ ir „tyra“. Pastarieji du aiškinimai dažniau kyla iš religinio bei kultūrinio suvokimo. Fatima skirtingais laikotarpiais buvo suprantama ne tik kaip asmenvardis, bet ir kaip dvasinės laikysenos simbolis.
