Fabijolė siejama su lotynišku žodžiu „faba“, kuris lietuviškai reiškia „pupelė“ arba „pupa“. Ši reikšmė yra pagrindinis tradicinis vardo aiškinimas. Ji susijusi su senovės Romos vardų sistema ir žemdirbiška aplinka.
Žemės ūkio kultūrose pupelė simbolizavo maistą, gyvybingumą ir atsinaujinimą. Šie simboliai kyla iš augalo savybių, o ne iš paties žmogaus charakterio. Viduržemio jūros tradicijose pupelės buvo svarbus kasdienio maisto šaltinis. Kai kuriose senosiose apeigose jos siejosi su protėvių atminimu ir gyvenimo ciklu.
Fabijolė gali būti aiškinama ir per šeimos vardą Fabijus. Tokiu atveju reikšmė išlieka susijusi su „faba“, tačiau tampa giminės pavadinimo dalimi. Vėlesnėje krikščioniškoje kultūroje reikšmę papildė šventosios Fabiolos atminimas. Religinis kontekstas suteikė vardui istorinį ir kultūrinį sluoksnį.
Simboliškai Fabijolė gali būti siejama su derlingumu, gyvybės tęstinumu ir paprastos kasdienybės vertingumu. Tokie aiškinimai priklauso kultūrinei interpretacijai, todėl nėra pažodinės reikšmės dalis. Skirtingais laikotarpiais vardo reikšmė buvo suvokiama per augalo, giminės ir religinės tradicijos ryšį.
