Fabija pirmiausia siejama su lotynų kalbos žodžiu faba, reiškiančiu pupelę arba pupą. Ši reikšmė nurodo seną ryšį su augalu, maistu ir žemdirbystės kultūra. Romėnų pasaulyje pupos buvo įprastas ir svarbus kasdienio maisto produktas.
Kitas aiškinimas sieja vardą su lotynišku žodžiu faber, reiškiančiu amatininką, meistrą arba dirbantį kūrėją. Ši versija nėra visuotinai priimta, nes vardų kilmė gali būti aiškinama keliomis istorinėmis kryptimis. Todėl pažodinė reikšmė dažniausiai pateikiama kaip „pupelė“, o amatininko samprata laikoma alternatyvia interpretacija.
Senovės Romos tradicijoje pupelė turėjo religinę ir buitinę reikšmę. Ji buvo naudojama apeigose, susijusiose su protėvių atminimu bei namų gerove. Viduržemio jūros kultūrose ankštiniai augalai simbolizavo maistą, gyvybę ir žemės derlingumą.
Fabija šiandien gali būti suvokiama kaip senos romėniškos simbolikos atgarsis. Simbolinis aiškinimas nėra istorinis faktas, todėl jis neturėtų būti laikomas asmens savybių apibūdinimu. Skirtingais laikotarpiais reikšmė galėjo kisti nuo tiesioginio augalo pavadinimo iki platesnės gyvybės metaforos.
