Evita dažniausiai aiškinama kaip mažybinė arba meilės forma, susijusi su vardu Eva. Vardo pagrindas siejamas su hebrajišku žodžiu „Chavvah“, kuris verčiamas kaip „gyvybė“ arba „gyvenimas“. Per graikų ir lotynų kalbų tradicijas ši šaknis pateko į daugelį Europos vardynų.
Pažodinė reikšmė pabrėžia gyvybės pradžią, egzistavimą ir žmogaus gyvenimo tęstinumą. Simboliniu lygmeniu Evita gali būti siejama su gimimu, atsinaujinimu ir gyvybės išsaugojimu. Tokios sąsajos priklauso kultūriniam aiškinimui, todėl jos nėra tiesioginė vardo reikšmė.
Bibliniame kontekste Eva laikoma pirmąja moterimi Pradžios knygoje. Dėl šio pasakojimo vardas siejamas su žmonijos pradžia ir moteriškos gyvybės simbolika. Krikščioniškoje tradicijoje šis vardas vėliau įgijo papildomų moralinių bei religinių interpretacijų.
Kai kuriuose aiškinimuose nurodomas ir galimas ryšys su žodžiais „gyvoji“ arba „gyvybės teikėja“. Šios formuluotės perteikia tą pačią semantinę kryptį, tačiau nėra atskira, visuotinai pripažinta reikšmė. Evita dažniausiai suvokiama kaip švelni vardo Eva forma, išlaikanti gyvybės ir gyvenimo sampratą.
