Evangelina reiškia „gerąją žinią“ arba „džiugią žinią“. Ši reikšmė siejama su senovės graikų žodžiu εὐαγγέλιον, tariamu euangélion. Lietuviškai jis verčiamas kaip „evangelija“, „gera naujiena“ arba „džiugi žinia“.
Evangelina reikšmė pirmiausia susijusi su krikščioniškuoju žodynu. Evangelijomis vadinami pasakojimai apie Jėzaus Kristaus gyvenimą, mokymą, mirtį ir prisikėlimą. Religiniame kontekste geroji žinia reiškia tikėjimo, vilties ir išganymo žinią.
Kultūroje ši reikšmė dažnai aiškinama simboliškai. Ji gali reikšti džiaugsmo paskelbimą, palankią naujieną arba svarbų gyvenimo lūžį. Tokios interpretacijos priklauso tradicijai, todėl jos nėra pažodinio žodyno apibrėžimo dalis.
Evangelina kartais aiškinama ir kaip „ta, kuri skelbia gerąją žinią“. Šis aiškinimas remiasi giminingu asmenvardžiu Evangelos, o ne vien tiesioginiu daiktavardžio vertimu. Viduramžių krikščioniškoje kultūroje evangelijos sąvoka įgijo ypač stiprų religinį ir moralinį turinį.
Vardo reikšmė skirtingais laikotarpiais galėjo būti suvokiama plačiau. Ji galėjo žymėti ne tik religinę žinią, bet ir džiaugsmingą pranešimą kasdienėje kalboje. Šiuolaikiniame vartojime išlieka abu sluoksniai: tiesioginis religinis ir platesnis simbolinis.
