Eulalė reiškia „gražiai kalbanti“, „iškalbi“ arba „maloniai išreiškianti mintis“. Ši reikšmė siejama su senovės graikų žodžiais eu, reiškiančiu „gerai“, ir lalein, reiškiančiu „kalbėti“.
Pažodinis aiškinimas pabrėžia ne vien kalbos sklandumą. Jis apima gebėjimą mintis perteikti aiškiai, taktiškai ir paveikiai. Senovės graikų kultūroje iškalba buvo laikoma svarbia viešojo gyvenimo savybe. Ji siejosi su mokymu, įtikinimu, filosofiniu dialogu ir gebėjimu dalyvauti bendruomenės sprendimuose.
Krikščioniškoje tradicijoje ši reikšmė įgijo papildomą dvasinį atspalvį. Ji galėjo būti siejama su liudijimu, pamokymu ir tikėjimo žodžiu. Tai kultūrinė interpretacija, o ne įrodytas asmenybės apibūdinimas.
Kai kuriuose šaltiniuose vardas aiškinamas kaip „gera kalba“ arba „saldžiabalsė“. Šie variantai kyla iš tos pačios graikiškos žodžių šaknies. Skirtingais laikotarpiais reikšmė buvo suprantama tiesiogiai arba simboliškai. Tiesioginis aiškinimas akcentuoja kalbėjimo būdą. Simbolinis aiškinimas pabrėžia taikų dialogą, išmintingą raišką ir gebėjimą telkti žmones.
