Eugenija siejama su senovės graikų žodžiu eugenēs, kuris lietuviškai verčiamas kaip „geros kilmės“ arba „kilminga“. Ši reikšmė pirmiausia nusako kilmę, luominę padėtį ir gerą giminės vardą. Vėlesnėje vartosenoje ji įgijo platesnį, simbolinį orumo bei taurumo atspalvį.
Eugenija pažodinė reikšmė remiasi graikų kalbos žodžių junginiu, susijusiu su gera kilme. Senovės graikų visuomenėje kilmė buvo svarbi socialinės tapatybės dalis. Dėl to šis žodis galėjo reikšti žmogų, priklausantį garbingai giminei.
Krikščioniškoje tradicijoje reikšmė buvo aiškinama plačiau. Ji imta sieti ne tik su šeimos kilme, bet ir su doru gyvenimu, garbingu elgesiu bei dvasiniu kilnumu. Tokia interpretacija yra kultūrinė, o ne tiesioginis pirminio žodžio vertimas.
Kai kuriuose šaltiniuose Eugenija aiškinama kaip „kilminga“, „dorybinga“ arba „gerai gimusi“. Pirmasis aiškinimas tiksliausiai perteikia žodžio sandarą. Kiti variantai atsirado dėl istorinio ir religinio reikšmės plėtimo.
