Eufrozija reiškia „džiaugsmą“, „linksmybę“ arba „gerą nuotaiką“. Šis aiškinimas siejamas su senovės graikų žodžiu εὐφροσύνη, lietuviškai verčiamu kaip džiaugsmas, malonumas ar pakili nuotaika.
Senovės graikų kultūroje eufrosinė reiškė ne vien trumpalaikį linksmumą. Šis žodis galėjo nusakyti malonų bendravimą, šventišką nuotaiką ir gyvenimo teikiamą pasitenkinimą. Graikų mitologijoje Eufrosinė buvo viena iš trijų charitų, siejamų su grožiu, grakštumu ir džiaugsmu.
Krikščioniškoje tradicijoje vardas įgijo papildomą dvasinį atspalvį. Jis buvo siejamas su vidiniu džiaugsmu, viltimi ir ramybe, kylančia iš tikėjimo. Ši reikšmė yra kultūrinė interpretacija, o ne asmens savybių apibūdinimas.
Kai kuriuose šaltiniuose Eufrozija aiškinama kaip „džiuginanti“ arba „teikianti džiaugsmą“. Tokia forma pabrėžia ne pačią emociją, bet jos poveikį aplinkiniams. Skirtingais laikotarpiais vardas galėjo reikšti šventiškumą, malonų bendravimą arba dvasinį pakilimą.
Eufrozija semantiškai siejama su šviesia nuotaika ir gyvenimo džiaugsmu. Šios sąsajos priklauso simbolinei vardų tradicijai, todėl jų nereikėtų laikyti patikimu žmogaus apibūdinimu.
