Eufemija reiškia gerą, palankų arba gražiai skambantį kalbėjimą. Ši reikšmė siejama su senovės graikų žodžiu εὐφημία, tariamu „euphēmia“. Lietuviškai jis verčiamas kaip geras kalbėjimas, palankus žodis arba gero linkėjimas.
Senovės graikų kalboje šis žodis apibūdino tinkamus, palankius ir pagarbius žodžius. Jis galėjo reikšti kalbėjimą, kuris nesukelia blogo ženklo ar nemalonaus poveikio. Todėl reikšmė susijusi su kalbos kultūra, pagarba ir taktišku bendravimu.
Eufemija religinėje tradicijoje siejama su šventosios Eufemijos vardu. Šventosios istorijoje vardas įgijo tikėjimo, ištikimybės ir liudijimo simboliką. Šis aiškinimas priklauso kultūriniam bei religiniam kontekstui.
Simboliniu požiūriu reikšmė gali priminti taikų žodį, susitaikymą ir pagarbią laikyseną. Tai nėra pažodinis žmogaus apibūdinimas, o vardo reikšmės kultūrinė interpretacija. Kai kuriuose aiškinimuose pabrėžiamas palankus kalbėjimas, kituose – gero ženklo tarimas. Abi kryptys kyla iš tos pačios graikų kalbos šaknies.
