Estera dažniausiai aiškinama kaip „žvaigždė“. Ši reikšmė siejama su senovės persų žodžiu „stāra“, reiškiančiu žvaigždę. Per hebrajų kalbą šis žodis pateko į biblinę vardų tradiciją. Lietuviškai jis perteikia dangaus šviesulio ir spindesio sampratą.
Kitas aiškinimas susijęs su hebrajų žodžiu „ester“, kuris gali reikšti „paslėpta“ arba „slepianti“. Ši interpretacija siejama su Biblijoje aprašytu karalienės pasirinkimu slėpti savo kilmę. Dėl to vardas kartais aiškinamas dviem kryptimis: kaip žvaigždė ir kaip paslaptis.
Senajame Testamente Estera vaizduojama kaip žydų tautos globėja Persijos karalystėje. Jos istorija tapo Purimo šventės religiniu pagrindu. Žvaigždės reikšmė čia dažnai suprantama simboliškai, kaip vilties, matomumo ir išsigelbėjimo ženklas. Tai kultūrinė interpretacija, o ne pažodinis vardo apibrėžimas.
Estera skirtingose tradicijose gali būti siejama su dangiška šviesa, paslėpta tapatybe ir drąsiu apsisprendimu. Šie simboliai kyla iš kalbinių bei religinių pasakojimų, todėl jų nereikėtų laikyti tiesioginiu žmogaus savybių apibūdinimu. Vardo reikšmė skirtingais laikotarpiais buvo suvokiama per biblinį pasakojimą, dangaus simboliką ir žodžio istoriją.
