Estela siejama su lotynų kalbos žodžiu „stella“, kuris į lietuvių kalbą verčiamas kaip „žvaigždė“. Pažodinė reikšmė nurodo dangaus šviesulį, matomą nakties skliaute. Šis aiškinimas remiasi vardo kalbine sąsaja su žodžiu „stella“.
Žvaigždė įvairiose kultūrose simbolizuoja šviesą, kryptį ir viltį. Tai simbolinė interpretacija, o ne pažodinis vardo apibrėžimas. Senovės jūrininkai žvaigždes naudojo orientacijai, todėl jos siejamos su keliu ir saugiu grįžimu. Krikščioniškoje tradicijoje žvaigždės vaizdinys dažnai siejamas su dangiška šviesa ir vedimu.
Kai kuriuose šaltiniuose Estela aiškinama kaip „žvaigždė“, „dangaus šviesa“ arba „švytinti“. Paskutiniai variantai yra perkeltinės reikšmės, susiformavusios iš pagrindinio žodžio vaizdinio. Skirtingais laikotarpiais žvaigždės reikšmė galėjo sietis su likimu, išmintimi arba dievišku ženklu. Estela išlaiko šį šviesos ir dangaus simbolikos lauką, tačiau konkretus aiškinimas priklauso nuo kultūrinio konteksto.
