Esmeralda pažodžiui reiškia „smaragdas“ arba „žaliasis brangakmenis“. Šis aiškinimas siejamas su ispanų kalbos žodžiu esmeralda, reiškiančiu smaragdą.
Žodis kilo iš senovės graikų σμάραγδος, kuris į lietuvių kalbą verčiamas kaip „smaragdas“. Vėliau ši forma per lotynų kalbą pateko į romanų kalbas ir įgijo dabartinį skambesį.
Esmeralda simboliškai siejama su žaluma, atsinaujinimu, gyvybingumu ir gamtos gaiva. Tai kultūrinės interpretacijos, o ne tiesioginės žodyno reikšmės.
Senovės Egipte smaragdas buvo siejamas su vaisingumu, atgimimu ir amžina jaunyste. Graikų bei romėnų tradicijose žaliasis akmuo sietas su gamtos dievybėmis ir apsaugine galia.
Viduramžių Europoje smaragdas dažnai simbolizavo viltį, tyrumą ir dvasinį atsinaujinimą. Krikščioniškoje simbolikoje žalia spalva kartais siejama su gyvenimu bei prisikėlimo viltimi.
Kai kuriuose aiškinimuose vardas suprantamas ne tik kaip brangakmenio pavadinimas. Jis gali reikšti žalią spalvą, spindesį arba vertingą, retą grožį. Esmeralda literatūroje dažnai sustiprino šias simbolines prasmes.
