Ernesta reiškia „rimta“, „nuoširdi“ arba „sąžininga“. Ši reikšmė siejama su senosios germanų kalbos žodžiu „eornost“, lietuviškai reiškiančiu rimtumą, nuoširdumą ir tikrumą. Žodis nurodo ne išorinį griežtumą, o atsakingą požiūrį į įsipareigojimus.
Pažodinėje vartosenoje ši reikšmė pabrėžia tikrą nusiteikimą, patikimumą ir atsisakymą apsimetinėti. Viduramžių Europos tradicijose rimtumas dažnai buvo laikomas garbingo elgesio ženklu. Religinėje aplinkoje nuoširdus įsipareigojimas buvo siejamas su ištikimybe tikėjimui ir duotam žodžiui.
Simbolinėse interpretacijose Ernesta gali reikšti tvirtą laikyseną, atsakomybę ir pagarbą tiesai. Tai nėra tiesioginis asmens apibūdinimas, o kultūrinis reikšmės aiškinimas. Kai kuriuose šaltiniuose pateikiama ir platesnė reikšmė „atkakli“ arba „ryžtinga“. Šie variantai kyla iš tos pačios rimto nusiteikimo sampratos.
Skirtingais laikotarpiais ši reikšmė buvo suvokiama nevienodai. Senesniuose tekstuose labiau pabrėžtas garbingumas, o šiuolaikinėje kalboje dažniau akcentuojamas nuoširdumas. Todėl vardo reikšmė apima rimtą požiūrį, tikrumą ir patikimą laikyseną.
