Erlandas siejamas su senosios skandinavų kalbos žodžiu „erlendr“, reiškiančiu „svetimas“ arba „atvykėlis“. Pažodinė reikšmė nurodo žmogų, kilusį iš kito krašto ar bendruomenės.
Ši reikšmė nėra menkinama. Senosiose visuomenėse atvykėlis galėjo būti laikomas keliautoju, svečiu arba žmogumi, peržengiančiu įprastas ribas. Todėl simboliniuose aiškinimuose ji siejama su svetimų kraštų pažinimu ir nauja patirtimi.
Skandinavų tradicijose svetimumo sąvoka galėjo apibūdinti kilmę, o ne asmens socialinę padėtį. Vardo reikšmė neapibrėžia žmogaus charakterio ar gebėjimų.
Kai kuriuose šaltiniuose pateikiamas artimas aiškinimas „kilęs iš kitos žemės“. Ši versija pabrėžia geografinį atvykimą, o ne asmens išskirtinumą.
Erlandas istorine prasme primena seną Europos kultūrų ryšį. Skandinavijos pakrančių visuomenėse kelionės ir migracija buvo svarbios kasdienio gyvenimo dalys. Dėl to atvykėlio sąvoka turėjo platesnį kultūrinį atspalvį.
