Enzas dažniausiai aiškinamas kaip trumpesnė vardo Enzo forma. Enzo siejamas su lotyniškuoju Vincentius, kuris lietuviškai reiškia „nugalintis“ arba „tas, kuris nugali“. Ši reikšmė susijusi su lotynų veiksmažodžiu vincere, reiškiančiu „nugalėti“.
Kitas aiškinimas sieja vardą su germaniškais vardais, kurių dalis reiškė valdžią, namus arba valdovą. Ši versija dažniausiai pateikiama kaip alternatyvi, nes vardo raida skirtinguose kraštuose nebuvo vienoda. Todėl vienintelė reikšmė nėra visuotinai pripažinta.
Simbolinėje plotmėje Enzas gali būti siejamas su atkaklumu, pergale ir gebėjimu įveikti kliūtis. Tokios sąsajos priklauso kultūriniam aiškinimui, o ne moksliniam asmenybės vertinimui. Romaniškose tradicijose pergalės reikšmė dažnai suvokiama kaip sėkmingas išbandymų įveikimas.
Viduramžių krikščioniškame kontekste su Vincentius susijusi reikšmė įgijo religinį atspalvį. Ji galėjo reikšti dvasinį atsparumą ir ištikimybę tikėjimui. Šiuolaikiniame vartojime Enzas dažniau suvokiamas kaip trumpas, tarptautinis vardas, neturintis vienos privalomos simbolinės interpretacijos.
