Enrikos pažodinė reikšmė siejama su valdove, globojančia namus arba savo aplinką. Šis aiškinimas remiasi senosios germanų kalbos dėmenimis, reiškiančiais namus ir valdžią. Lietuviškai reikšmę galima perteikti kaip „namų valdovė“ arba „namų valdanti moteris“.
Originalus germaniškas dėmuo *haim* reiškė namus, gyvenamąją vietą arba bendruomenę. Dėmuo *rīk* reiškė valdovą, galią, tvarką ir autoritetą. Kartu šie elementai sudaro reikšmę, susijusią su namų ar šeimos valdymu.
Enrikos reikšmė skirtingose tradicijose gali būti suprantama simboliškai. Viduramžių Europos vardų kultūroje namai reiškė saugumą, tęstinumą ir priklausymą bendruomenei. Valdžios sąvoka reiškė ne vien politinę galią, bet ir atsakomybę už kitus.
Vėlesnėje vardų simbolikoje ši reikšmė dažnai siejama su gebėjimu saugoti erdvę, palaikyti tvarką ir telkti artimuosius. Toks aiškinimas priklauso kultūrinei interpretacijai, todėl nelaikomas objektyviu asmenybės apibūdinimu. Kai kuriuose šaltiniuose vardas aiškinamas trumpiau, kaip „namų valdovė“.
